Straipsniai
Atsukęs veidą jūros vėjams Marsalfornas
Po truputį vakarėjant, smarkiai banguojančia jūra atplaukiame į Gozo salos uostą, ir čia mūsų laukia rebusas: laukti autobuso į Viktoriją, esančią Gozo centre, ir jau iš ten riedėti į nakvynei pasirinktą Marsalforną, laukti gerą valandą tiesioginio 322-o autobuso į tą pakrantės miestuką, ar samdytis taksistą už porą dešimčių eurų. Pasirenkame pastarąjį variantą, nes ima darytis žvarboka, o ir maltiečiai sumastę, kaip apsaugoti gausius turistus nuo taksistų lupikavimo – informacinė lenta uoste aiškiai skelbia kelionių į įvairius Gozo salos miestelius kainas. Geru pavyzdžiu senokai turėtų vadovautis ir Lietuvos miestų turizmo kuratoriai, bet… Pusėtinais Gozo keliais dardame gerą pusvalandį, šiek tiek gailėdami žiauriai Maltoje “drožiamų” automobilių, nes miestų gatvės pakenčiamos, o užmiesčio
Tautodailės lobyno grožybės (I)
Sakysite, tautodailininkų kuriamus stebuklus yra matęs kiekvienas, lankęsis Kaziuke ar etnografinius festivalius lydinčiose mugėse? Būsite arti tiesos, tačiau yra vienas niuansas, ir jis labai svarbus, o galbūt net esminis. Šiuolaikiniai tautodailininkai patirties bei išmonės semiasi senųjų meistrų darbuose, radusiuose vietą solidžiuose “Lietuvių liaudies menas” albumų serijos kataloguose, leistuose dar 6-ame dešimtmetyje. O padeda šiandienos meistrams aibė visokiausių įrengimų, tad frezuoti, išdeginti, graviruoti, gręžti ir atlikti daugybę kitų veiksmų jiems talkina staklės bei įrengimai. Lankydamiesi Kretingos muziejaus etnografinėje ekspozicijoje, jau turėjome progą paveizėti į senovinius dirbinius, nagingų meistrų padirbintus rankiniais įrankiais. Visgi šįkart leisimės gerokai įdomesnėn kelionėn į liaudies meistrų kurtų grožybių pasaulį, nes šią saugyklą (taip, taip: tai tikrų tikriausia
Petras Bluzma. 1964. Kaukazo kalnuose (V)
1964.08.26, MestijaRytas buvo puikus, – slėnio galuose kilo snieguotos kalnų viršūnės, o jo šlaitai buvo apaugę vešliais miškais, pasipuošę rūku. Pusryčiams aš viriau daržovių sriubą. O papusryčiavę mašina išvažiavome į Svanetijos sostinę Mestiją. Siauras vingiuotas kelias buvo iškirstas aukštai kalno šlaite. Vienu šonu mašina beveik visa laiką buvo ties bedugne, o kitu šonu, – vos nekliudė kalno uolų. Be to, kelias buvo labai blogas, pasišiaušęs akmenimis, daugelyje vietų per jį sruvo maži upeliai. Prasilenkti jame mašinos galėjo ne visur. Tiesa, jų per dieną čia pravažiuodavo gal tik 2 ar 3. Slėnyje buvo matyti nedideli kaimeliai su aukštais gynybos bokštais, likusiais nuo laikų, kai kalnų tautelės nuolat kariaudavo. Balkarai, čerkesai, karačajevai,
Protėvių takus mindami, leidžiamės kelionėn su aisčiais
Pritariu, kad pirma reiktų paragauti gardžią kavą pas Eskedar, nes kelionė nusimato tolima ir ilga, o ir kavinė kaip tik šalia kelio pradžios – pas aisčius kaipmat pateksime, palypėję šalia kavinės esančiais dailiais laiptais. Iš tolo mus pasitinka bangų mūšos garsai, tad kirba intriga: teks plaukti vandenimis ar keliausime kitu būdu? Šiuolaikinės ekspozicijos smarkiai skiriasi nuo vyresniosioms kartoms įprastų sovietinių standartų, kai eksponatai guli po stiklu, ir jų negalima nei liesti, nei kitaip pažinti. Tad ir aisčiai maloniai kviečia įlipti vežiman ir kartu su jais leistis tolimon ir pavojingon kelionėn miškų keliais, kur gali sutikti ne tik išalkusių vilkų gaują, bet ir negailestingų plėšikų būrį. Berods, laikas mums pasidomėti, kas
Proga istorijos gurmanams: reprezentatyvių leidinių kainos nudžiugins
Pamenate mūsiškius pasivaikščiojimus šiųmetėje knygų mugėje? Gali ir puikią knygą už keletą eurų įsigyti, tačiau dažno leidinio kaina “užlankstyta” konkrečiai. Beklajodamas po Lietuvos nacionalinio muziejaus klodus – vien Vilniuje jis turi arti dešimties padalinių – užsukau į Senajame arsenale įsikūrusią Archeologijos ekspoziciją. Muziejaus adresas atitinka specifiką – Arsenalo g. 3, pastatų komplekso kieme yra daugeliui žinomas keltuvas Gedimino kalnan, budriai prižiūrimas Vytauto Didžiojo skulptūros, o įėjimas ekspozicijon – tiesiai priešais keltuvą. Pati ekspozicija – apie ją paporinsiu netrukus – verta ne tik dėmesio, bet tikro pasigėrėjimo vien dėl pasakojimo apie senovinio kalavijo prikėlimą iš nebūties į tikrovę (šiek tiek gaila, kad vaizdo siužetas apie kalavijo gaminimą buvo bemaž begarsis: gal
“Kavos gėrimas” vs. TIKRA KAVA
Dievaži neturėjau sumanymo šiandieną kavinėti, nes norėjau apibėgti tris muziejus, ką ir pavyko padaryti – jau netrukus sužinosite, kokius lobius neslepia Lietuvos muziejininkai. Žemai lenkiu galvas prieš šiuos idėjinius žmones, puoselėjančius meilę krašto praeičiai, turtingai mūsų istorijai. Visai neatsitiktinai sutapo, kad Istorijų namuose – netrukus papasakosiu apie juos, nes dažnas turbūt nesate girdėjęs, o paveizėti ten yra ką – aptikau žavios moters įkurtą kavinę, ir joje paragavau TIKRĄ kavą. Viskas, bičiuliai, gyvenime vertinama palyginimais: 194 cm manojo ūkio lyg ir nemažai, bet prieš Joną Valančiūną arba Arvydą Sabonį jau būčiau nedidukas. Taip ir kava: manosios bei vyresniosios kartų nariai dar puikiai pamena sovietmečiu aukštame metaliniame indelyje pardavinėtą kavos erzacą –
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia į interaktyvią parodą „Sukilusieji 1863–1864“
Interaktyvi paroda „Sukilusieji 1863–1864“ Gegužės 24 d. 11 val. kviečiame į interaktyvios parodos „Sukilusieji 1863–1864“ atidarymą. 160-osioms sukilimo metinėms paminėti skirtą parodą lietuvių ir lenkų kalbomis parengė Lenkijos istorijos muziejus. Paroda veiks Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje iki birželio 2 d. Kaip moterys prisidėjo prie 1863–1864 metų sukilimo? Kaip su sukilimu susijęs darželinis šlamutis? Ar dalgis buvo geriau už šautuvą? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus surasite apsilankę parodoje, kurią sudarys: Multimedijos paviljonas, čia susipažinsite su 30 min. trukmės animacija apie svarbiausius sukilimo epizodus; Interaktyvūs stendai su mūšių žemėlapiais ir to meto laikraščių iškarpų kopijomis; Informaciniai stendai apie sukilimo herojus, patriotines demonstracijas, madą, tam tikrų socialinių grupių veiklą, represijas, sukilimo
Tūkstantmetės Mdinos grožybė – šv. Pauliaus katedra
Sakote, pačioje Mdinoje dar kaip reikiant nepasivaikščiojom, o jau bažnyčion skubam? Kaip neskubėsi, juk šiandien sekmadienis, tad “sekmadienį švęst” nepamirštam. Beje, Maltos grožybėje Mdinoje jau šiek tiek dairėmės, grožėdamiesi nuostabiomis panoramomis bei buvodami šiurpą keliančiame Bausmių muziejuje, įsikūrusiame buvusio kalėjimo požemiuose. Beje, mūsų laukia viešnagė ne tik šv. Pauliaus katedroje, bet ir greta jos įsikūrusiame katedros muziejuje, kuriame rūpestingi Maltos muziejininkai eksponuoja gausybę retenybių. Bus kur akis paganyti ir šv. Pauliaus valdose, nes maltiečių bažnyčiose akys raibsta nuo spalvų ir dekoro margumyno. Maltiečių bažnyčios interjero puošyba artimos itališkam stiliui, pranokstančiam ne tik santūrias skandinavų šventoves, bet ir lietuviškų ar lenkiškų maldos namų dekorą. Simpatijas ir antipatijas metam į šalį, ir
Akademiko A. Andrijausko trilogijos pirmosios knygos „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“ pristatymas Druskininkuose
Gegužės 11 d. 15 val. Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59, Druskininkai) bus pristatyta akademiko, kultūrologo, filosofo Antano Andrijausko pirmoji trilogijos knyga „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“. Naujausia, solidžios apimties, 632 puslapių, M. K. Čiurlioniui skirta knyga „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“, pasak A. Andrijausko – vienas didžiausių jo gyvenimo kūrybinės biografijos iššūkių. Šis renginys – tai pirmojo Lietuvoje sertifikuoto nacionalinio kultūros kelio „M. K. Čiurlionio kelias“ kultūrinės topografijos programos „Čiurlionio Lietuva“ dalis. Druskininkų miesto muziejus informacija.
Atgimimo kartos “namų darbai”
Vaikštinėdami Vilniaus praeityje, dairėmės į pūpsojusias pamėkles, sudarkytus gatvių pavadinimus, sovietine propaganda “padabintus” pastatus bei viešąsias erdves, melagingą ideologiją skleidusius muziejus – visą šią kakofoniją teko išmėžti Atgimimo kartai, pirmuosius darbus nuveikusiai dar sovietmečio pabaigoje. Sovietmetį ne iš nuogirdų – priešingai, nei dažnas dabartinis sovietmečio “žinovas” – pažįstantys gerai pamena, kad propagandistai rasdavo įvairiausių būdų nuodyti žmonių savimonę melaginga sovietine ideologija. Maniesiems amžininkams, o ir vyresniajai kartai, teko atlaikyti šį smegenų plovimą, ir papūtus gaivališkai galingiems Atgimimo vėjams, palaipsniui švarinti Lietuvos miestus nuo sovietinio užkrato. Besistengiant, kartais ir lazda perlenkta, nes nesugebėta atskirti nykius režimo reliktus nuo lietuvaičių sukurtų unikumų, neturinčių jokio propagandinio atspalvio. Šįsyk bandysim pažvelgti į pačią brežnevinio
Jaunystės paikystės
Nei kiek neabejoju, kad iš mokyklos ar gimnazijos laikų įsiminėte ryškias, tegul ir ne visuomet pirmavusias pedagoginiais sugebėjimais, asmenybes. Galbūt atmintyje gyviausias yra kūno kultūros (fizinio lavinimo) mokytojas, įdiegęs jums meilę sveikatingumui, o gal tai muzikos mokytoja, pasiaukojamai vadovavusi mokykliniam chorui – pirmajam jūsų žingsneliui link profesionalaus muziko karjeros. Jaunatviškų eibių ir nutikimų fone tebepamenu įvykius, atsitikusius mūsiškei aštuntokų klasei technologijų užsiėmimuose, anuomet vadintuose “darbų” pamokomis. Vesdavo jas vyresnio amžiaus mokytojas, vargiai susidorodavęs su mūsų jaunuoliška energija bei dar paauglišku mąstymo būdu – ko ten norėti iš šešiolikmečių?.. Taip jau nutiko, kad nepiktybiniam mokytojui buvome tikra ašaka gerklėje, nes buvome be galo išdykę ir mėgome kandžiai pašmaikštauti: plaktuko ar kalto
‘Kukurūzninkas’, prisivadovavęs iki nušalinimo (I)
Dairydamiesi į sovietų imperijos kurpėjų biografijas, tik probėkšmiais pasidairėme į neordinarinį sovietijos veikėją, pagarsėjusį ekscesais ir kliurkomis. Gausybe anekdotų apipintą L.Brežnevą, pagrįstai kaltinamą “brežneviniu sąstingiu” įsigalėjusiomis sovietinės sistemos ydomis nustelbia itin prieštaringa ir nenuspėjama jo pirmtako – Nikitos Chruščiovo – veikla 1953-1964 metais. Buvęs uolus diktatoriaus Josifo Stalino sėbras ir pakalikas, Chruščiovas išvertė kailį, praėjus vos trejiems metams po diktatoriaus mirties, XX kompartijos suvažiavime rėžęs ugningą kalbą apie Stalino asmens kulto žalą sovietinei imperijai. Dar po gero dešimtmečio pats Chruščiovas bus nustumtas iš valdžios olimpo, ir šįkart suokalbį prieš savąjį patroną suorganizuos Chruščiovo protežė Leonidas Brežnevas. Prie pastarojo personažo ir jo šeimos reikaliukų mes dar sugrįšime kitoje kelionėje praeitin, o
Virtuali paroda “Kagėbistai jį vadino Apaštalu”
Antra 1987-ųjų pusė buvo įtempta sovietinių-partinių įstaigų ir valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojams. Rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo įvyko „nacionalistų-ekstremistų“ suorganizuotas mitingas, kuriame pirmą kartą viešai buvo pasmerkti Molotovo-Ribentropo pakto slaptieji protokolai, iškelti okupacinės sovietų kariuomenės išvedimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimai. Dar didesnį nerimą kėlė artėjantis Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo 70-metis. 1987 m. lapkričio 18 d. Rygoje įvyko Latvijos valstybės paskelbimo dienos minėjimas, kuriame kalbą pasakė vienas mitingo Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo organizatorių, Lietuvos laisvės lygos narys, aktyvus antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Petras Cidzikas. Jo kalbą mitinge išgirdo ne tik į gatves išdrįsę išeiti Latvijos žmonės, bet ir mitingą stebėję saugumiečiai. Grįžęs į Vilnių, P. Cidzikas
Automuziejaus perliukai (I)
Pradėkim nuo šiokio-tokio pafilosofavimo. Ko reikia, kad kartu su manimi keliautumėte į dar vieną išskirtinę Lietuvos atrakciją AIDUOSE? Žingeidumo, gerų sumanymų, šiek tiek pinigų ir nemažai darbo. O ko gi reikia, kad išvystumėte fantastišką senųjų automobilių ir kitų transporto priemonių pasaulį? Be išvardintų pastangų, dar reikia ir daug pinigėlių. Tačiau marios darbo irgi būtinos: muziejaus sumanytojas ir vadovas Povilas įrenginėti muziejaus patalpas pradėjo prieš šešerius metus, o pačiam Automuziejui po poros savaičių “stuktels” pirmieji metukai (jis vos mėnesiu vyresnis už AIDUS). Pamenate mūsiškį apsilankymą Rygos automobilizmo muziejuje? Knieti sužinoti mūsiškio Automuziejaus koncepciją ir eksponatų gausą: aplenksime “braliukus”, o jei taip – kuo? Tiesa, neturim pamiršti, kad muziejus Rygoje veikia daugiau
Gintaro Kraujelio tapybos paroda “Abstrakti akimirka” Druskininkuose
Gintaras Kraujelis. Tapybos paroda „Abstrakti akimirka“ Parodoje eksponuojami 2023 –2024 m. sukurti darbai. Rašiusieji apie dailininko kūrybą pastebi, kad jo tapybos darbuose svarbiausia – „erdvė, kuri tampa įspūdinga tik dėl šviesos spalvos ir įvairių objektų atsiradimo joje. Atrodo, į pasaulį žvelgi pro vitražą, kuriame – lyg geležies oksido suformuotas ornamentas“. Šiai architektės Audronės Ercmonaitės minčiai pritaria menotyrininkė Nijolė Nevčesauskienė , sakydama, kad: „Toks žvilgsnis tarsi pro rūką ar stiklą būdingas tiek šio [ G. Kraujelio] menininko fotografijai, tiek tapybai.“ Dailininkas K. K. Šiaulytis pratęsia jų mintį: „Vis tik, ne spalva, bet šviesos tyrimas, yra svarbiausias užmojis pastarųjų metų Gintaro tapyboje. Dailininkas apjungė, „iškėlė aikštėn“, savo ilgametę kūrybinę patirtį vitražo ir
Balsio apylinkių įdomybės
Netruks atšilti orai, ir vėl sugaus populiariausio Vilniuje (o gal ir Lietuvoje?) paplūdimio prie Balsio ežero lankytojai. Karštomis vasaros dienomis jų čia prisirenka tiek, kiek kadaise būta vilniečių pamėgtuose Valakampiuose, šiandieną praradusiuose buvusią šlovę. Prie Balsio stebina ne tik poilsiautojų gausa, bet ir pramogaujančios minios margumas: šašlykines aptūpę tamsesnio gymio atvykėliai, vandenyje drąsiai turškiasi juodaodžiai, ant suoliukų susėdęs jaunimas kalbasi ispanų kalba, vaikų baseinėlyje siaučia gausi romų šeima, sugalvojusi originalią pramogą – pasimėtyti didokais akmenimis… Balsį pamėgau prieš porą dešimčių metų, kai gyvenome netoliese – Jeruzalėje, ir bemaž kas vakarą atvažiuodavom vakarais pasimaudyti: ruduo buvo toks šiltas, kad drąsiai pleškenomės iki pat rugsėjo vidurio. Tiesa, paplūdimys buvo gerokai sentelėjęs, gelbėtojų
Vavelio lobyno grožybės
Vavelio rūmų komplekse gali klaidžioti visą dieną, ir laikas neprailgs: sumanūs Lenkijos muziejininkai parengę ne vieną ir ne dešimt ekspozicijų atvykėliams, kurių tarpe bene daugiausia pačių lenkų – šalis didelė, keliasdešimt milijonų gyventojų. Bevaikščiodami eksponatais turtingose Vavelio erdvėse, užklydom į lobyną (mokėti už jo lankymą reikia papildomai/atskirai). Nepasigailėjom, nes ekspozicija byloja apie kadaise čia buvusią istorinę instituciją – Karūnos iždą, ryškų Lenkijos karalystės, o vėliau ir Abiejų Tautų Respublikos suvereniteto ženklą. Nuo XIV amžiaus ižde saugomi karališkosios valdžios ženklai (karūnos, skeptrai, rutuliai su kryžiais, kardas, vadinamas Ščerbiecu), taip pat įvairios vertybės ir įdomybės, kurios yra oficiali valstybės nuosavybė. Anuomet metu pilyje buvo privatus monarcho iždas, kurį sudarė asmeniniai ženklai, vertybės
Skaisčiai Jūrmaloje žibėjęs “Jūros perlas”
Tikriausiai ant vienos rankos pirštų galėtumėte suskaičiuoti tuos, kurie nieko negirdėjo apie kadaise garsų restoraną Jūras Perle, iškilusį virš paplūdimio kaip balto laivo priešakys. Jūras Perle netruko tapti Jūrmalos vizitine kortele ir populiaria poilsio vieta. 1965 metais restoranas „Jūras Perle“ buvo pastatytas moderniu to meto stiliumi: pirmame aukšte veikė naktinis baras, antrame – restoranas, trečiame – lauko kavinė. Restorano lubos, blizgančios grindys, baldai ir interjero aksesuarai buvo gaminami pagal užsakymą. Įdomu tai, kad šio restorano architektas Josifas Goldenbergsas yra ir Rygos prekybos centro „Vaikų pasaulis“ architektas. Tačiau visoje SSRS „Jūras Perle“ išpopuliarėjo ir net legendomis tapo tik po ketverių metų, kai ten buvo įkurta pirmoji Sovietų Sąjungoje profesionali varjetė programa.
Putinofilijos pirmtakas – paranojiško diktatoriaus Stalino kultas
Pamenate mūsų kelionę į sovietijos praeitį, dairantis į jos kurpėjų likimus, nemaža dalimi priklausiusius nuo pačių užsiaugintos NKVD hidros? Berods, atsigrįžus į sovietinės Rusijos imperijos, kartais vadinamos SSRS, istoriją, aiškiau supranti šiandieną Maskolijoje įsigalinčios putinofilijos pradmenis – jie aiškiai glūdi kito kraugerio “nuopelnuose”. Ne veltui jau trečiąją – putininę – Rusijos imperiją kurpiantis neūžauga pasimėgaudamas stebi šiandienes Stalino kulto gaivinimo apraiškas, puoselėjamas nukvakusios Rusijos komunistų partijos. Istorija linkusi kartotis, o ar pasikartos asmens kultas, uoliai ugdomas gausių diktatoriaus pakalikų ir grobikiško karo kurstytojų? Bandydami susivokti imperijos laukiančią perspektyvą – mums maloniausia būtų, žinoma, žlugimas – pasidairykim į vieno žiauriausių praeities tironų – paranojiškojo diktatoriaus J.Stalino – laikmetį. Šįkart ne istorinius
Prisiminimais ir prasimanymais apipintas Vilniaus universamas
Įdomu pasiskaityti garbių analitikų, ekspertų, žinovų, tyrinėtojų svaičiojimus apie tą ar kitą iš praeities šiandienon atkeliavusį objektą, kurį jie pažįsta tik iš nuogirdų. Taip ir apie pusamžį Vilniaus universamą, anuomet vadintą “univermagu”, vis pasirodo įvairių prasimanymų bei fantazijų. Vienąsyk ir nevisam laikui – tikrieji “žinovai” tikrai neperstos skleisti diletantiškas erezijas – bandysim tarti tiesos žodį apie žinomiausią sovietmečiu Vilniaus parduotuvę. Sužinosim, kas projektavo, kokie statybiniai sprendimai, kuo joje prekiauta, kodėl buvo fantastiškai populiari, kokios paslaugos teiktos šalimais, kodėl šalia išdygo du skirtingo lygio viešbučiai, ko trūko dar didesniam VCUP’o žinomumui ir t.t. Taigi, pradėsim nuo oficialaus “univermago” pavadinimo – Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė, sutrumpintai VCUP, tad didelė raidė “U” –
REKOMENDUOJAM PRENUMERATORIAM:
Vavelio kunstkameros lobiai Krokuvoje
Žavingas Jūrmalos perliukas – Kemeriai
Pasivaikščiojimas spalvingoj Vilniaus praeity XX a. pradžioje
Kerinti gražuolė Tatrų papėdėje – Zakopanė
Svečiuose pas Jo Šventenybę: Jono Pauliaus II vardo muziejus Vavelyje
6000 metų menantis miestas-tvirtovė Mdina (I)
Tūkstantis druskinių be druskos Druskininkuose
Vienuolių giesmės po viduramžių Krokuvos skliautais
Svečiuose pas kardinolą Karolį Voitylą
Sukriošėlis, sovietų imperiją griovęs neveiklumu
Japonijos sodų magija Žemaitijos glėbyje
Atogrąžų tankumynai Kopenhagos sodo oranžerijoje
Naujam gyvenimui prikelta Siesikų galiūnė
Angelo pilies Amžinajame mieste slėpiniai
Svečiuose pas Vavelio smaką Krokuvos urvuose
Piotro Mašerovo žūtis: aplaidumo pasekmė ar klastinga žmogžudystė?
Sovietinės imperijos kurpėjų lemtys
Šlovingų pergalių aidai Vavelio skliautuose
Imperatoriškosios Karakalos pirtys
Kelionė užsienin pro geležinę uždangą
Senesnė už Stounhendžą ir Egipto piramides Džgantija
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys II
Automobilis sovietmečiu – prabanga ir rūpestis
Margas “gazovikų” namo kontingentas amžiaus pabaigoje
Sakralioji Krokuvos viduramžių puošmena
Sovietinių prekeivių turtai iš puvėsių ir apgavysčių
Vieta, kur sovietmečiu galėjai nusipirkti dešrą!
Nuotykiai traukiniuose prieš trisdešimtį metų
Kraugerė hidra, be gailesčio rijusi ir save
Iškalbingos praeities globėja Krokuvos širdyje
Kūčios be Kalėdų, bet su Naujaisiais
Angelo pilis, saugojusi imperatorius ir popiežius
Tūkstantmečio Tynieco vienuolyno žavesys
Viduramžių aidas karalių mieste
Sakralusis Maltos perliukas – Ta’ Pinu bazilika
Kaip samovaras ir palydovas pralaimėjo varžybas skalbyklei bei šaldytuvui
Atsukęs veidą jūros vėjams Marsalfornas
Po truputį vakarėjant, smarkiai banguojančia jūra atplaukiame į Gozo salos uostą, ir čia mūsų laukia rebusas: laukti autobuso į Viktoriją,
Tautodailės lobyno grožybės (I)
Sakysite, tautodailininkų kuriamus stebuklus yra matęs kiekvienas, lankęsis Kaziuke ar etnografinius festivalius lydinčiose mugėse? Būsite arti tiesos, tačiau yra vienas
Petras Bluzma. 1964. Kaukazo kalnuose (V)
1964.08.26, MestijaRytas buvo puikus, – slėnio galuose kilo snieguotos kalnų viršūnės, o jo šlaitai buvo apaugę vešliais miškais, pasipuošę rūku.
Protėvių takus mindami, leidžiamės kelionėn su aisčiais
Pritariu, kad pirma reiktų paragauti gardžią kavą pas Eskedar, nes kelionė nusimato tolima ir ilga, o ir kavinė kaip tik
Proga istorijos gurmanams: reprezentatyvių leidinių kainos nudžiugins
Pamenate mūsiškius pasivaikščiojimus šiųmetėje knygų mugėje? Gali ir puikią knygą už keletą eurų įsigyti, tačiau dažno leidinio kaina “užlankstyta” konkrečiai.
“Kavos gėrimas” vs. TIKRA KAVA
Dievaži neturėjau sumanymo šiandieną kavinėti, nes norėjau apibėgti tris muziejus, ką ir pavyko padaryti – jau netrukus sužinosite, kokius lobius
Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia į interaktyvią parodą „Sukilusieji 1863–1864“
Interaktyvi paroda „Sukilusieji 1863–1864“ Gegužės 24 d. 11 val. kviečiame į interaktyvios parodos „Sukilusieji 1863–1864“ atidarymą. 160-osioms sukilimo metinėms paminėti
Tūkstantmetės Mdinos grožybė – šv. Pauliaus katedra
Sakote, pačioje Mdinoje dar kaip reikiant nepasivaikščiojom, o jau bažnyčion skubam? Kaip neskubėsi, juk šiandien sekmadienis, tad “sekmadienį švęst” nepamirštam.
Akademiko A. Andrijausko trilogijos pirmosios knygos „Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis“ pristatymas Druskininkuose
Gegužės 11 d. 15 val. Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59, Druskininkai) bus pristatyta akademiko, kultūrologo, filosofo Antano
Atgimimo kartos “namų darbai”
Vaikštinėdami Vilniaus praeityje, dairėmės į pūpsojusias pamėkles, sudarkytus gatvių pavadinimus, sovietine propaganda “padabintus” pastatus bei viešąsias erdves, melagingą ideologiją skleidusius
Jaunystės paikystės
Nei kiek neabejoju, kad iš mokyklos ar gimnazijos laikų įsiminėte ryškias, tegul ir ne visuomet pirmavusias pedagoginiais sugebėjimais, asmenybes. Galbūt
‘Kukurūzninkas’, prisivadovavęs iki nušalinimo (I)
Dairydamiesi į sovietų imperijos kurpėjų biografijas, tik probėkšmiais pasidairėme į neordinarinį sovietijos veikėją, pagarsėjusį ekscesais ir kliurkomis. Gausybe anekdotų apipintą
Virtuali paroda “Kagėbistai jį vadino Apaštalu”
Antra 1987-ųjų pusė buvo įtempta sovietinių-partinių įstaigų ir valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojams. Rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus
Automuziejaus perliukai (I)
Pradėkim nuo šiokio-tokio pafilosofavimo. Ko reikia, kad kartu su manimi keliautumėte į dar vieną išskirtinę Lietuvos atrakciją AIDUOSE? Žingeidumo, gerų
Gintaro Kraujelio tapybos paroda “Abstrakti akimirka” Druskininkuose
Gintaras Kraujelis. Tapybos paroda „Abstrakti akimirka“ Parodoje eksponuojami 2023 –2024 m. sukurti darbai. Rašiusieji apie dailininko kūrybą pastebi, kad jo
Balsio apylinkių įdomybės
Netruks atšilti orai, ir vėl sugaus populiariausio Vilniuje (o gal ir Lietuvoje?) paplūdimio prie Balsio ežero lankytojai. Karštomis vasaros dienomis
Vavelio lobyno grožybės
Vavelio rūmų komplekse gali klaidžioti visą dieną, ir laikas neprailgs: sumanūs Lenkijos muziejininkai parengę ne vieną ir ne dešimt ekspozicijų
Skaisčiai Jūrmaloje žibėjęs “Jūros perlas”
Tikriausiai ant vienos rankos pirštų galėtumėte suskaičiuoti tuos, kurie nieko negirdėjo apie kadaise garsų restoraną Jūras Perle, iškilusį virš paplūdimio
Putinofilijos pirmtakas – paranojiško diktatoriaus Stalino kultas
Pamenate mūsų kelionę į sovietijos praeitį, dairantis į jos kurpėjų likimus, nemaža dalimi priklausiusius nuo pačių užsiaugintos NKVD hidros? Berods,
Prisiminimais ir prasimanymais apipintas Vilniaus universamas
Įdomu pasiskaityti garbių analitikų, ekspertų, žinovų, tyrinėtojų svaičiojimus apie tą ar kitą iš praeities šiandienon atkeliavusį objektą, kurį jie pažįsta
You must be logged in to post a comment.